Sparčiai gerėjantys statistiniai kompiuterių ir interneto naudojimo rodikliai nebūtinai reiškia, kad interneto naudotojai vienodai išnaudoja interneto ir skaitmeninių paslaugų teikiamas galimybes didinant žmogiškąjį, finansinį, socialinį, politinį ir kultūrinį kapitalą.
Siekiant atskleisti pagrindinius skaitmeninių paslaugų naudojimo ypatumų Lietuvoje bruožus, 2013 m. pradžioje atliktas tyrimas. Rengiant teorinę ir metodinę tyrimo bazę, akcentuota interneto ir skaitmeninių paslaugų naudojimo atskirties dimensija.
Skaitmeninių paslaugų naudojimas nagrinėtas atsižvelgiant į tokias interneto naudotojų demografines, socialines ir ekonomines charakteristikas kaip amžius, lytis, išsilavinimas, socialinė-ekonominė padėtis, pajamos ir gyvenamoji vieta. Tyrimo dalyviai (16-74 m. amžiaus Lietuvos gyventojai) buvo sutelkti pasitelkiant socialinius tinklus, interneto forumus ir diskusijas. Tyrime dalyvavo 500 respondentų.
Tyrimo metu skaitmeninių paslaugų naudojimas nagrinėtas per išnaudotų interneto teikiamų galimybių, skaitmeninių paslaugų naudojimo aktyvumo ir įvairovės bei kūrybiškumo internete prizmę. Rezultatai parodė, kad Lietuvos interneto naudotojai neišnaudoja vidutiniškai net pusės potencialių interneto teikiamų kapitalą didinančių galimybių. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad Lietuvos interneto naudotojai vidutiniškai naudojasi 55 procentais iš pateiktų skaitmeninių paslaugų, taigi jie yra santykinai aktyvūs. Šį teiginį sustiprina ir faktas, kad 76 procentų interneto naudotojų naudojamų paslaugų įvairovė yra vidutinė arba didelė. Tuo tarpu interneto naudojimo Lietuvoje pobūdis yra vartotojiškas – Lietuvos interneto naudotojai vidutiniškai užsiima tik 20 procentų iš pateiktų kūrybiškos veiklos internete būdų.
Tyrimo duomenų analizės rezultatai parodė, kad didžiausią įtaką skaitmeninių paslaugų naudojimo ypatumams Lietuvoje turi interneto naudotojų amžius. Jaunimas ženkliai labiau išnaudoja interneto teikiamas žmogiškojo, finansinio, politinio, socialinio ir kultūrino kapitalo didinimo galimybes. Vidutinio, o ypač vyresnio amžiaus interneto naudotojai išlieka skaitmeninių paslaugų naudojimo atskirtyje. Daugiausiai 55-74 m. amžiaus interneto naudotojų naudojasi elektroniniu paštu (94 proc.), e. bankininkyste (90 proc.), skaito žurnalus ir naujienas (83 proc.) bei ieško informacijos apie mieste ir šalyje vykstančius renginius (81 proc.). Tuo tarpu mažiausiai vyresnio amžiaus interneto naudotojų ieško informacijos apie nuosavo verslo planavimą ir organizavimą (8 proc.), lošia ir dalyvauja lažybose bei kelia į viešą erdvę žaidimus, vaizdus, filmus ir muziką (po 4 proc.). Internete investuoja tik 2 proc. 55-74 m. amžiaus interneto naudotojų.
Tokie tyrimo rezultatai rodo, kad egzistuojantys socialiniai visuomenės skirtumai (pvz., kad jaunimas yra imlesnis naujovėms arba drąsesnis negu vyresnio amžiaus individai) atsispindi ir skaitmeninių paslaugų naudojime. Skaitmeninių paslaugų naudojimo ir interneto teikiamų galimybių išnaudojimo skirtumai greičiausiai yra nulemti įgūdžių, motyvacijos ir prioritetų, būdingų tam tikram amžiui, lyčiai, išsilavinimui ir užimamai pozicijai, skirtumų.
Žvelgiant iš ateities perspektyvos, švietimo ir ugdymo programos turėtų būti koreguojamos naudojimosi interneto ir skaitmeninių paslaugų teikiamomis galimybėmis dimensiją integruojant ne tik į specializuotų su informacinėmis ir ryšio technologijomis (IRT) susijusių ugdymo dalykų programas. Įvairiapusis strateginių IRT naudojimo įgūdžių mokymas nuo ankstyvos vaikystės užtikrintų sistemingą Lietuvos informacinės visuomenės ugdymą ir ženkliai lengvesnį jos narių prisitaikymą prie sparčiai tobulėjančių šiuolaikinių informacinių ir ryšio technologijų.
Inga Gurskienė
Straipsnis parengtas pagal autorės magistrinį darbą „Skaitmeninių paslaugų naudojimo ypatumai Lietuvoje“
