Mokėti programuoti šiuolaikiniame skaitmeniniame pasaulyje tampa vis svarbiau. Kasmet Europos šalyse rengiama Europos programavimo savaitė („Europe Code Week“), skirta įdomiai ir patraukliai mokyti programavimo. Šiais metais asociacija „Langas į ateitį“ kartu su bendrove „Google“ nusprendė surengti programavimo pamokų ciklą viename iš Lietuvos rajonų: keturiose Kretingos rajono mokyklose mokysis ir mokytojai, ir moksleiviai.
Spalio 9-22 d. savanoriai profesionalai vyksta į Kretingos rajono mokyklas, kur 1-8 klasių mokiniams ir jų mokytojams rengiamos programavimo pamokos. Mažieji dalyviai žaisdami susipažins su programavimo pagrindais, penktokai mokysis naudotis „micro:bit“ kompiuteriais, vyresnieji – kurti mobiliąsias programėles ir kt.
„Šios savaitės renginiai naudingi ir mokiniams, ir mokytojams, kurie, dalyvaudami profesionalų rengiamuose užsiėmimuose, mokosi kartu. Mokytojams šiandien tenka didelis krūvis – suspėti kartu su technologijomis ir išmokyti vaikus naujausių dalykų. Šiame darbe mes ir norime jiems pagelbėti“, – sako asociacijos „Langas į ateitį“ vadovė Loreta Križinauskienė. Anot jos, Europos programavimo savaitė Kretingos rajone gali tapti bandomuoju projektu, kuris vėliau būtų kartojamas ir kitose Lietuvos mokyklose.
Renginius Kretingos mokyklose remia pasaulinis technologijų milžinas „Google“ – ši bendrovė aktyviai prisideda prie šviečiamosios veiklos mokyklose. 
Programavimo savaitei surengti parengta daugybė mokomosios medžiagos anglų kalba. Papildomai, šiais metais Nacionalinė skaitmeninė koalicija parengė kodavimo žaidimo be techninių įrenginių – CodyRoby aprašymą lietuvių kalba. Pradinių klasių mokytojai kviečiami naudoti šį žaidimą programavimo savaitės metu. Žaidimo aprašymą PDF formatu galite atsisiųsti čia.
Kodėl verta išmokti programuoti?
Renata Danielienė, būdama Lietuvos skaitmenine kuratore, yra ir programavimo savaitės ambasadorė Lietuvoje. „Sukurkite mobiliąją programėlę, žaidimą, interneto svetainę ar interaktyvią istoriją, o gal pasikrapštykite prie aparatinės įrangos ar sumeistraukite judantį robotą? Pasiūlykite programavimo renginių tėvams, seneliams, draugams, vaikams ar kolegoms ir padėkite jiems suprasti mūsų skaitmeninį pasaulį ir į jį įsitraukti“, ragina R. Danielienė
Pasak R.Danielienės, yra keletas atsakymų, kodėl žmonėms būtų pravartu pasimokyti programuoti, o vėliau pritaikyti šiuos gebėjimus praktiškai.
1. Tai padės suprasti ir išnaudoti gyvenimo pokyčius. Skaitmeninės technologijos tapo mūsų kasdienybės dalimi. Iš ryto tikriname elektroninį paštą, susisiekiame su kolegomis ir šeimos nariais per pokalbių programėles, internetu aplankome savo banką ir įsigyjame buičiai būtinų daiktų. Internetu sužinome profesines naujoves, įvertiname savo profesinę rinką ir netgi galime ją paveikti, pakeisti. Išmokę programuoti geriau suprasime visas šias aplinkybes bei galėsime panaudoti jas, kurdami sėkmingesnį gyvenimą.
2. Tai padės mums tapti kūrybingesniems. Mokydamiesi programuoti geriau suprantame, kaip kas veikia. Tai padeda mums rasti naujų idėjų tiek darbui, tiek laisvalaikiui. Į tai yra atkreipęs dėmesį ir Europos programavimo savaitės ambasadorių koordinatorius Alessandro Bogliolo, tvirtinęs, kad programuojant intuicija padeda rasti sprendimus, idėjos virsta inovacijomis, o skaitmeninis mąstymas išlaisvina kūrybiškumo potencialą. Todėl programavimas, pasak A. Bogliolo tai yra asmeninio tobulėjimo reikalas.
3. Tai gali padėti susirasti įdomų darbą. Informacijų bei ryšių technologijų (IRT) specialistai yra pagrindinis šiuolaikiškos visų Europos ekonomikos sektorių darbo jėgos ramstis – jų paklausa didėja 3 proc. per metus. Deja, kompiuterijos mokslus baigiančių studentų nepakanka. Todėl Europoje nuolat lieka daug laisvų IRT specialistams skirtų darbo vietų – nepaisant aukšto nedarbo lygio. Pasimokę programavimo galėtumėte lengviau surasti darbą ir siekti karjeros itin perspektyvioje srityje.
4. Moterys visada buvo puikios programuotojos. Ar žinote, kodėl viena šiuolaikinių programavimo kalbų yra pavadinta moterišku vardu „Ada“? Ogi todėl, kad grafienė Ada Lovelace (1815–1852 m.) yra pirmoji programuotoja pasaulyje. Ji – ne tik pirmoji programuotoja moteris, o pirmoji programuotoja apskritai. Taip jau nutiko, kad mergaitės lavinimas turėjo matematinę kryptį. Ji parašė išsamų Kembridžo universiteto profesoriaus Charleso Babbidge‘o darbo komentarą, tapusį programavimo mokslo pagrindu.
5. Programuoti galima netgi sulaukus 80-ies. Žiniasklaidoje vis dažniau rašoma apie moksleivius, kuriančius internetines parduotuves, skaitmenines programėles ar net laiminčius IRT verslo įmonių skelbtus projektus. Tačiau programuojantys senoliai vejasi programuojančius vaikus, įrodydami, kad amžius programavimui – ne riba. Gera žinia viso pasaulio senjorams buvo 82 metų japonės Masako Wakamiya, kuriančios „iPhone“ programėles, pavyzdys. Pasak šios nebijančios pokyčių senolės, šiais laikais, nustojus mokytis, teks patirti pasekmių kasdieniam gyvenime.
Europos programavimo savaitė – tai visuomeninė iniciatyva, kurią vykdo savanoriai, savo šalyse skleisdami programavimą, siekdami suprantamai paaiškinti šios srities galimybes ir suburti motyvuotus žmones mokytis.
Daugiau apie Europos programavimo savaitę – www.codeweek.eu.
