Šia tema diskutuota Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje #PrisijungusiLietuva, kurioje buvo pristatytas projektas „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė” („Prisijungusi Lietuva“), pirmoji šio projekto akcija „Senjorų dienos internete“ bei aptarti keliai į skaitmeninės visuomenės šalį – į „Prisijungusią Lietuvą“.

Alternatyvos nėra, skaitmeniniame amžiuje yra tik vienas kelias – tobulinti savo skaitmeninius įgūdžius. Toks pagrindinis leitmotyvas nuskambėjo konferenciją sveikinusių svečių: LR Ministro Pirmininko patarėjos Rugilės Andziukevičiūtės-Buzės, LR ūkio viceministro Elijaus Čivilio, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo Arnoldo Pranckevičiaus – sveikinimo žodžiuose.

„Lietuva džiaugiasi ne tik vienu sparčiausių pasaulyje internetu – mes gebame puikiai naudotis jo teikiamomis galimybėmis. Jau daug metų skiriame didelį dėmesį informacinei plėtrai ir bendromis pastangomis daug nuveikėme, kad pasitelkdami įvairias e. platformas mūsų piliečiai aktyviai dalyvautų valstybės gyvenime. Jie operatyviai gauna reikiamą informaciją ir paslaugas, gali išsakyti savo nuomonę dalyvaudami įvairiose apklausose, o svarbiausia – kurti pilietinę visuomenę ir pasinaudoti visomis galimybėmis tiek dalyvauti valstybės gyvenime, tiek greitai ir efektyviai gauti viešąsias paslaugas“, – teigiama LR Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio atsiųstame sveikinime.

Vienas svarbių kriterijų šalies skaitmeniniam lygiui pamatuoti – ES skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas. Pagal jį Lietuva šiemet yra 13-oje vietoje – pateikė statistiką A.Pranckevičius.

 

Įžengti? Išgyventi? O gal – džiaugtis gyvenimu?

Šią temą – kokie gi europiečių ir lietuvių skaitmeniniai įgūdžiai – pratęsė kiti du pranešėjai: Europinės organizacijos ALL DIGITAL, atstovaujančios 250 tūkst. skaitmeninių įgūdžių centrų 32 Europos šalyse, vadovas Laurentiu Bunescu ir PPMi tyrimų vadovas Egidijus Barcevičius.

Pasak jo, pradedant analizuoti lietuvių skaitmeninius įgūdžius, pirmiausia reikia įvertinti, kad frazė „naudojuosi skaitmeninėmis technologijomis“ apima labai platų spektrą veiklų – nuo skambučio Skype programa iki programavimo. Pradėti naudotis nėra labai sudėtinga, bet įžengus į šią sritį kyla dar daugiau klausimų – dėl privatumo, duomenų apsaugos ir pan. Taigi, tobulintinų įgūdžių turime praktiškai visi. Ir skirtingų asmenų situaciją E. Barcevičius apibendrino trimis etapais: įžengti, išgyventi, džiaugtis gyvenimu.

O ką sako skaičiai? Eurostat duomenimis, 2017 m. bent kartą internetu Lietuvoje naudojosi 75 proc. 16-74 metų amžiaus asmenų. Palygimui: ES vidurkis – 81 proc., Estijoje – 86 proc., Danijoje – 95 proc. Šie įgūdžiai labai skiriasi ir pagal amžiaus grupes, ir pagal gyvenamąją vietovę – vyresniojo amžiaus žmonių, mažesnių miestelių gyventojų įgūdžiai kur kas mažesni.

 

Skaitmeninius įgūdžius stiprinti padės projektas „Prisijungusi Lietuva“

Taigi, būtent jiems į pagalbą ateina projektas „Prisijungusi Lietuva“, kurį konferencijoje pristatė Arminas Rakauskas, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Ūkio ministerijos vertinimo ir stebėsenos skyriaus vedėjas. Projektas skirtas dviem pagrindinėms tikslinėms grupėms – Lietuvos gyventojams, neturintiems skaitmeninių įgūdžių bei turintiems nepakankamus skaitmeninius įgūdžius, o taip pat asmenims (bibliotekininkams, mokytojams, savanoriams), turintiems įtakos Lietuvos gyventojų skaitmeninių įgūdžių tobulinimui. Projektas orientuotas į bendruomenes, nes mokytis skaitmeninių įgūdžių su savo aplinkos žmonėmis – daug drąsiau. Suplanuotos veiklos tęsis iki 2021 metų kovo, ir numatoma, kad pasibaigus projektui Lietuvos interneto naudotojų skaičius turėtų šoktelėti iki 87 proc.

Tam sudarytos visos sąlygos – įgyvendinant projektą „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“ bus atnaujinama bibliotekų įranga, apie tai pranešime „Viešoji prieiga bibliotekose 2.0“ pasakojo ir Donatas Kubilius, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos jaunimo reikalų vadybininkas, projekto mokymų koordinatorius.

Dar vienas stiprus postūmis abejojantiems – o gal visgi neverta žengti į tą skaitmeninę erdvę buvo LR Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojos Ievos Žilionienės pranešimas „Sveiki atvykę į skaitmeninį amžių! Kas toliau?”

Iš tiesų, trauktis nėra kur – internetu pasaulyje jau naudojasi 4156 mln. gyventojų. Kiekvieną minutę pasaulyje apsiperkant internetu išleidžiama 862 823 JAV doleriai, parašoma 38 mln. WhatsApp žinučių, suskaičiuojama 3,7 mln. Google paieškų. Mūsų gyvenvietės tampa išmaniais miestais, išmaniais tampa ir sportininkų rūbai, ir maudymosi kostiumėliai, perspėjantys, kad jau užtenka būti saulėje.

Kaip sparčiau ir sėkmingiau žengti į tą skaitmeninę ateitį? Čia patirtimi pasidalino užsienio svečiai, kol kas lenkiantys mus šioje srityje. Tai „Look@World Foundation“ komunikacijos vadovė Kadri Naanu (Estija), apžvelgusi e-Estijos pasiekimus ir skaitmeninių įgūdžių tobulinimo projektus, bei Gitte Olsen (Danija), organizacijos „Telecentre-Danmark“ vadovė, papasakojusi, kaip sekasi senjorams, kai 100 proc. valstybės paslaugų pasiekiama internetu.

Renginio pabaigoje asociacijos „Langas į ateitį“ vadovė Loreta Križinauskienė pristatė pirmąją projekto teminę akciją „Senjorų dienos internete 2018“, kuri lapkričio 5-9 dienomis kviečia senjorus į renginius 65 Lietuvos savivaldybių ir apskričių viešosiose bibliotekose.

 

Daugiau konferencijos nuotraukų rasite nuotraukų albume.

Augio Rutkausko nuotr.