Karantino metu gerokai sumažėjo pasirinkimų, ką veikti laisvalaikiu, tad žmonės daugiau laiko pradėjo leisti socialiniuose tinkluose ir naršydami internete. O čia patiklių vartotojų tyko „skaitmeninis virusas“ – netikros naujienos. Technologijoms tobulėjant, meluoti gali jau ne tik tekstai, bet ir nuotraukos ar vaizdo medžiaga. Todėl kaip einant į gatvę rekomenduojama užsidėti apsauginę veido kaukę, taip ir neriant į skaitmeninės informacijos platybes ekspertai ragina nepamiršti kritinio mąstymo. Kovo pabaigoje visoje Europoje ir Lietuvoje 11 kartą vykusios „Skaitmeninės savaitės“ renginių dėmesio centre taip pat buvo kritinio mąstymo tema. „Skaitmeninės savaitės“ veiklas organizavusio projekto „Prisijungusi Lietuva“ renginių organizavimo ekspertės Gintos Liberytės teigimu, dėl šalyje paskelbto karantino pirmą kartą visi savaitės renginiai buvo transliuojami tik internetu.Veiklose online dalyvavo beveik 9 tūkst. žmonių: daugiau kaip 3 tūkst. stebėjo vaizdo seminarus ir paskaitas, daugiau kaip 5 tūkst. prisijungė prie įvairių interaktyvių veiklų projekto svetainėje www.prisijungusi.lt. Prie akcijos nuotoliniu būdu prisijungė 187 Lietuvos viešosios bibliotekos ir jų filialai. „Karantinas privertė renginius iš bibliotekų perkelti į skaitmeninę erdvę, tačiau tai turėjo ir privalumų, mat internetu tiesiogiai transliuojamas diskusijas galėjo stebėti kur kas daugiau žmonių iš visų Lietuvos kampelių. Daugiau kaip 600 žiūrovų pritraukusi diskusija „Kritiškai (ne) mąstau“ buvo skirta kritinio mąstymo problematikai – šia tema patarimus dalijo Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentas dr. Nerijus Čepulis ir žurnalistas Aurelijus Katkevičius. Visus, kurie transliacijos nematė, ją gali patogiu laiku pasižiūrėti paspaudę šią nuorodą https://bit.ly/2yKzp5d“, – sako projekto „Prisijungusios Lietuvos“ atstovė.

Pasaulio matymą riboja socialiniai burbulai

Diskusijoje dalyvavusio A. Katkevičiaus nuomone, karantinas sukūrė unikalią situaciją, į kurią galima pažvelgti kaip į eksperimentą, kuomet du su puse milijardo pasaulio žmonių užsidarė savo namuose ir bendrauja tik per socialinius tinklus. Šioje erdvėje žmogus nejaučia fizinio atstumo, todėl kartais gali nutikti taip, kad pažįstamas asmuo iš Naujosios Zelandijos tampa artimesnis nei šalia gyvenantis kaimynas.
Negana to, socialiniai tinklai yra bene pagrindinis šių dienų informacijos šaltinis, tad gyventojai lengviau patiki juose pamatyta informacija, ypač jei ją paskelbia ar ja pasidalina pažįstamas ar žinomas žmogus. Pasak N. Čepulio, svarbiausias aspektas, kodėl žmonės lengvai pasiduoda socialinių tinklų informacijos įtakai, yra įsitraukimas. „Medijų teoretikas Maršalas MakLuhanas televiziją ar socialinius tinklus vadino „šaltomis“ medijomis (angl. cool media), nes į jas įsitraukiama natūraliai ir tai yra lengva, gera, malonu. O štai tokia informacijos priemonė kaip knyga priskiriama „karštajai“ medijai, nes reikia paprakaituoti, kol išmoksti ją skaityti, įsigilinti ir suvokti“, – sako KTU docentas. Socialiniai tinklai ilgainiui žmones uždaro į savotiškus informacinius burbulus – sekdamas tik tam tikras paskyras, skaitydamas tam tikras žinutes ir bendraudamas su tais pačiais žmonėmis asmuo visą laiką būna vienodos informacijos lauke. Pasak A. Katkevičiaus, socialinių tinklų burbulai gali tapti neigiamu dalyku: iš šių burbulų neišeinančių žmonių pasaulio matymas tampa ribotas, jis negirdi kitų nuomonių. Tai kartais dar vadinama užsidarymu į „informacinius šulinius“ (angl. echo chamber), kada žmogus turi ribotą informacijos šaltinių skaičių ir patvirtinimo išgirstai žiniai ieško tik juose, taip tik sustiprindamas savo nebūtinai teisingą požiūrį. „Socialinio tinklo „Facebook“ algoritmai buvo kuriami taip, kad konkrečiam žmogui patektų tos žinutės, kurios galėtų jį dominti. Tai mus įsuka į tam tikrą ratą, iš kurio galėtume nesunkiai išsilaisvinti, nes „Facebook“ suteikia galimybę pranešti, kad tam tikrų žinučių nebenorime matyti. Tačiau mums patinka komfortas, o klausytis kitokių nuomonių yra nepriimtina, todėl dažniausiai pasirenkame likti savo saugiuose burbuluose“, – teigia N. Čepulis.

Kaip kovoti su gatvėmis bėgiojančiais liūtais

Specialistai atkreipia dėmesį, kad socialiniai tinklai per pateikiamą informaciją gali sukelti vienokią ar kitokią žmonių reakciją ir elgesį, todėl reikia žinoti, kaip atsispirti melagienų grėsmei. Pasak N. Čepulio, geras pavyzdys yra neseniai pasklidusi informacija, kad Maskvoje iš narvų išleisti gatvėmis bėgioja liūtai, jog žmonės laikytųsi karantino ir nevaikščiotų po miestą. „Mums lengva patikėti tuo, ką matome, ir dažniausiai neklausiame savęs, ar tai gali būti tiesa – juk vaizdas rodo, kad gatve bėga liūtas. Socialinių tinklų paveikumas yra žymiai didesnis nei spaudos ar netgi radijo, nes vaizdas įtikina lengviau nei užrašytas žodis ar išgirsta kalba“, – sako docentas. Jis pataria nepulti iš karto reaguoti į naujieną ją komentuojant ar dalinantis, nepasiduoti panikai ir paklausti savęs, ar tai tikrai įmanoma ir realu, o taip pat ugdyti nepriklausomybę nuo ekrano ir socialinių tinklų. A. Katkevičiaus nuomone, žmonės turėtų nepamiršti, kad vizualinė informacija yra labai paveiki ir lengvai išjungianti kritinį mąstymą. Todėl atsidūrus akistatoje su tam tikra sensacinga informacija, vertėtų stabtelėti ir palaukti – gali būti, kad apie viską pagalvojus nuomonė pasikeis ir įsižiebs informacijos patikimumu abejoti kviečianti kritinio mąstymo lemputė.

Socialinių tinklų ir interneto dieta

Priklausomas žmogus, visą dieną naršantis internete, leidžia, kad į jį informacija srūtų nepaliaujamai, ir ilgainiui gali pradėti nebeskirti, kur tikrovė, o kur melagienos. „Priklausomybė nuo socialinių tinklų niekuo nesiskiria nuo kitų priklausomybių. Tačiau sąmoningumo medijų sferoje mums dar trūksta – šiuo metu žmonėms reikėtų medijų dietos. Pirmas žingsnis – ekrano ribojimas. Paklauskite savęs, kiek mano dienoje yra ekrano ir socialinių tinklų, ar nesu pasinėręs į šią erdvę tiek, kad nebeveikiu nieko kito. Verčiau atsitraukite nuo ekranų ir eikite paklausyti muzikos ar paskaityti knygos“, – atkreipia dėmesį N. Čepulis. Tyrimai parodė, kad knygų skaitymas itin naudingas kritinio mąstymo ugdymui, nes knygose pateikiamą informaciją priimti reikia platesnio suvokimo lauko, ją reikia atkoduoti, o tai jau yra darbas smegenims, kurios miega, kai žiūri į TV ekraną ar klajoja socialiniuose tinkluose. A. Katkevičius pavargusiems nuo negatyvios informacijos siūlo atkreipti dėmesį į klasikinę juoko literatūrą ir atsiversti F. Rablė „Gargantiua ir Pantagriuelį“ ar M. Servanteso „Don Kichotą“. Pastarojoje, pasak A. Katkevičiaus, galima rasti nemažai paralelių su socialinių tinklų informacijos burbulais: netikra Don Kichoto susikonstruota realybė, o šalia veikiantis Sanča Panča su kritiniu mąstymu. Norintiems pamąstyti N. Čepulis rekomenduoja skaityti N. Kanemano kūrinį „Mąstymas, greitas ir lėtas“, T. H. Erikseno „Akimirkos tironiją“, A. Kamiu „Marą“, F. Dostojevskio romanus. „Tik vertėtų nepamiršti, kad knygos tiesioginių taisyklių ar konkrečių instrukcijų, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, nepateiks, tai ne jų paskirtis, bet apskritai kritinio mąstymo ugdymui jos yra labai naudingos“, – tvirtina KTU dėstytojas. Galimybę sustiprinti savo skaitmeninio raštingumo įgūdžius ir lavinti savo kritinį mąstymą suteikia projektas „Prisijungusi Lietuva“. Kiekvienas savarankiškai savo žinias gali pagilinti pasirinkęs labiausiai patinkančią mokymosi programą internetinėje svetainėje www.prisijungusi.lt. Čia pateikta teorinė ir praktinė medžiaga tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems interneto ir technologijų naudotojams. Pasibaigus karantinui gyventojai bus kviečiami vėl sugrįžti į mokymus šalies bibliotekose.