Duomenų apsauga

1. Asmens duomenys.

Asmens duomenys, – tai bet kuri informacija apie žmogų, iš kurios galima jį pažinti ar nustatyti jo tapatybę.

• Vardas, pavardė, asmens kodas, pilietybė.
• Gyvenamosios vietos adresas.
• Asmens dokumentų, banko sąskaitų, kortelių duomenys.
• Išsilavinimo, pajamų, turto duomenys.
• Veido atvaizdas, kiti asmeniniai fiziniai duomenys.
• Susijusių šeimos narių duomenys.

Savo asmens duomenis pateikiame, kai norime gauti tik mums skirtų paslaugų, apsipirkti internetu, kreiptis į „Sodrą“, banką, įsidarbinti ir pan. Nei savo, nei kitų žmonių asmens duomenų negalima skelbti viešai, nei interneto svetainėse, nei socialiniuose tinkluose, nes jais piktam gali pasinaudoti kiti asmenys.

Kitų žmonių nuotraukas, vaizdo įrašus galima viešai skelbti tik turint jų sutikimą. Nepilnamečių nuotraukas skelbti galima tik sutinkant jų tėvams ar globėjams.

Kaip turi būti teikiami ir saugomi asmens duomenys, Europos Sąjungoje nustato Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) ir atitinkami šalių apsaugos įstatymai.

Jūsų asmens duomenys gali būti renkami ir tvarkomi tik gavus jūsų sutikimą, kai šie duomenys būtini paslaugai teikti ar prekėms pristatyti, švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugoms teikti bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Nereikia bet kam teikti savo asmens duomenis, prašytojas turi turėti teisę juos rinkti ir tvarkyti. Prieš pateikdami savo duomenis internete, įsitikinkite, kad tai saugu.

Jūsų asmens duomenys yra jūsų nuosavybė. Jūs turite teisę:

• susipažinti su surinktais savo asmens duomenimis;
• reikalauti pataisyti duomenis;
• reikalauti pašalinti duomenis;
• nesutikti, kad duomenys būtų naudojami.
• reikalauti perkelti duomenis.

Daugiau apie šias jūsų teises vaizdo įraše.

Pasikartokime

Šiame skyrelyje sužinojote:

• kas yra asmens duomenys;
• asmens duomenų negalima skelbti viešai;
• asmens duomenis saugo įstatymas;
• ne bet kas turi teisę rinkti ir tvarkyti duomenis;
• reikia įsitikinti, ar saugu teikti duomenis;
• kiekvienas yra savo asmens duomenų savininkas.

2. Skaitmeninė tapatybė ir jos apsauga.

Skaitmeninė tapatybė – informacija, iš kurios skaitmeninėje erdvėje galima atpažinti prisijungusį vartotoją. Tai gali būti vartotojo asmens duomenys, jo prisijungimų prie svetainių duomenys, slapyvardžiai ir pan. Skaitmeninę tapatybę galima pavogti, suklastoti, pavyzdžiui, prisijungus prie svetimos e. pašto paskyros siuntinėti elektroninius laiškus, todėl reikia rūpestingai ją saugoti.

Prie įvairių paslaugų svetainių, elektroninių parduotuvių vartotojai jungiasi pateikdami savo vartotojo vardą ir tik jiems žinomą slaptažodį. Ten, kur reikia didesnio saugumo, naudojamas elektroninis ar mobilusis parašas, kitos saugios priemonės.

Nesvarbu ką beveiktumėte skaitmeninėje erdvėje, joje lieka jūsų veiklos pėdsakai – naršymo internete, prisijungimų prie paskyrų, dokumentų peržiūros žurnalai, kuriuose registruojami jūsų skaitmeninės tapatybės, kompiuterio ar kito įrenginio duomenys. Šiuos pėdsakus iš savo įrenginio galite nesudėtingai pašalinti, bet internete jie išlieka ilgą laiką.

Svarbios saugių slaptažodžių taisyklės.

Sukurkite sunkiai įspėjamus slaptažodžius.

• Slaptažodis turėtų būti pakankamai ilgas ir sudėtingas, sudarytas iš mažųjų, didžiųjų raidžių, skaičių bei specialiųjų ženklų (#, -, _, @, %, ^ ir pan.).
• Slaptažodžiuose netinka vartoti vardus, adresus, datas, telefono numerius ir pan.

Susikurkite saugų slaptažodį: https://passwordsgenerator.net.

Patikrinkite, per kiek laiko galima atspėti jūsų slaptažodį: https://howsecureismypassword.net.

Patys blogiausi slaptažodžiai: https://github.com/shawntns/top-100-worst-passwords.

Niekam neatskleiskite savo slaptažodžių.

• Neatskleiskite slaptažodžių niekam – nei policijai, nei banko darbuotojams, nei savo artimiesiems.
• Įsiminkite slaptažodžius, neužsirašykite jų, nesiųskite laiškuose.

Niekas niekada neturi teisės prašyti jūsų atskleisti savo slaptažodžius ar kitus prisijungimo duomenis. Nei „Sodros“, nei banko, nei policijos, nei kitų įstaigų darbuotojai.

Įsiminti slaptažodžius bus paprasta, jei juos susiesite su kokiomis nors frazėmis.

Yra nemokamų programų, kurios padeda sukurti, įsiminti ir įvesti slaptažodžius (ieškokite internete, pavyzdžiui, „LastPass“).

Slaptažodžius laikas nuo laiko keiskite.

• Reguliariai keiskite savo slaptažodžius.
• Jei naudojotės svetimu kompiuteriu, po to pakeiskite visus tada naudotus slaptažodžius.

Slaptažodžius keisdami kartą ar kelis metuose apsisaugome nuo tokių atvejų, kai slaptažodžius kuriuo nors būdu galėjo sužinoti pašaliniai.

Kai naudojatės svetimu kompiuteriu, nežinote, ar ten neveikia kokia nors sekimo programa. Todėl geriau nesijungti prie svetainių ir paslaugų, kur būtini slaptažodžiai, o jei jungėtės, - naudotus slaptažodžius pakeisti kitame, patikimame kompiuteryje.

Visi jūsų slaptažodžiai turi būti skirtingi.

• Kiekvienam prisijungimui internete susikurkite atskirą slaptažodį.

Skirtingose svetainėse nenaudokite to paties slaptažodžio. Jei kas nors atskleistų vienos svetainės slaptažodį, negalėtų įsilaužti į kitas.

Pažiūrėkite vaizdo įrašą.

Pasikartokime

Šiame skyrelyje sužinojote:

• kas yra skaitmeninė tapatybė ir kad ją būtina saugoti;
• kokie slaptažodžiai blogi ir kurie geresni;
• kaip sukurti saugų slaptažodį;
• kad slaptažodžiai turi būsi skirtingi ir juos nuolat reikia keisti;
• svetimuose kompiuteriuose saugu tik naršyti neįvedant slaptažodžių;
• kad savo slaptažodžių negalima atskleisti niekam!

3. Duomenų apsauga.

Duomenys dažniausiai turi žymiai didesnę vertę nei kompiuteris ar išmanusis įrenginys. Tai gali būti ne tik svarbūs skaičiavimai ar dokumentai, o ir šeimos nuotraukos, asmeninės šventės vaizdo įrašai, užrašyti prisiminimai, kurie yra unikalūs ir jų iš kitų šaltinių nebūtų galima atkurti.

Duomenys prarandami dėl skaitmeninių įrenginių gedimų, vagystės, neatsargumo, pametus duomenų laikmenas, sunaikinus virusams ir pan.

Apsisaugoti nuo visų duomenų sugadinimo atvejų būtų labai sunku, todėl geriausias būdas išsaugoti svarbius duomenis – daryti jų atsargines kopijas, iš kurių prireikus būtų galima duomenis atkurti. Taip pat svarbu apsaugoti savo įrenginius, kad į juos nepatektų virusai ir kitos žalingos programos.

Kartais reikia priešingo dalyko – sunaikinti nereikalingus duomenis, kad kiti negalėtų jais pasinaudoti. Pavyzdžiui, pakeitus kompiuterį ar telefoną, seną būtina išvalyti. Nusikopijavę reikalingus duomenis, telefone pasirinkite atkurti gamyklinius nustatymus, po to jis liks tuščias kaip ką tik iš parduotuvės. Neišmeskite senų laikmenų (diskų, atmintukų ir pan.) prieš tai jose nesunaikinę duomenų.

Apsauga nuo virusų ir kitų žalingų programų

Naršant internete, bendraujant e. paštu ar keičiantis dokumentais, į jūsų kompiuterį ar kitą įrenginį gali patekti kenkėjiška programinė įranga. Ji gali sekti vartotojų elgseną, atskleisti asmeninę informaciją, užvaldyti kompiuterį ir be abejo, gali gadinti duomenis ir sukelti finansinius nuostolius. Dažniausiai kenkėjiškos programos plinta e. paštu. Prie laiškų pridedamas žalingas kodas gali būti užmaskuotas kaip svarbus dokumentas, sąskaita ar net paveikslėlis. Jei atvertume tokį priedą, kompiuteris gali būti užkrėstas.

Dar kenkėjiškos programos plinta per bet kurias keičiamas laikmenas, - pavyzdžiui, prijungus užkrėstą atmintuką, virusas gali patekti į kompiuterį. Kenkėjiška programinė įranga paprastai veikia nepastebimai, tačiau dėl jos gali pasikeisti naršyklės pradinis tinklalapis, atsirasti naujų priemonių juostų, kompiuteris ima nebesusidoroti su įprastinėmis užduotimis.

Apsisaugoti nuo žalingų programų galima tiek naudojant antivirusinę programinę įrangą, tiek ir elgiantis saugiai ir protingai internete.

Siūlome perskaityti: kenkėjiškos kompiuterinės programos ir kaip nuo jų apsisaugoti.

Nuo kompiuterių virusų kompiuterį ar išmanųjį telefoną vienodai gerai apsaugo tiek mokamos, tiek ir nemokamos antivirusinės programos, svarbiausia, kad jos būtų nuolat atnaujinamos ir pažintų naujausias virusų atmainas. Jūsų kompiuteryje tokia programa greičiausiai jau yra.

Ne mažiau svarbu yra nuolat atnaujinti savo kompiuterio ar telefono programinę įrangą, kai tik išleidžiami jos naujiniai, užlopantys pastebėtas saugumo spragas. Taip pat nereikia laikyti nereikalingų programų, kurios nors jūsų nenaudojamos, bet gali pasitarnauti kaip landa virusams.

Sužinokite daugiau: kodėl reikia atnaujinti programinę įrangą?

Būkime sumanesni už piktadarius! Turbūt 90 proc. internete siūlomų programėlių išmaniesiems telefonams, kurios žada juos „paspartinti“, „apsaugoti nuo virusų“, „optimizuoti“ yra kenksmingos ir gali padaryti rimtą žalą. Prieš diegdami tokio tipo programas, būtinai pasitarkite su jas išmanančias ar bent pasitikrinkite jų kilmę keliuose patikimuose interneto šaltiniuose.

Atsarginis kopijavimas

Visus svarbius duomenis reikia nusikopijuoti, kad prireikus būtų iš kur juos atkurti.

Ar žinote, kad įrašomuose CD diskuose duomenys išlieka vos 10 metų, ir tai ne visuose? Standžiuosiuose diskuose, atmintukuose, kitose magnetinėse ar elektroninėse laikmenose duomenys gali išlikti keliasdešimt metų, tačiau irgi ne amžinai.

Duomenys taip pat dažnai prarandami netyčia juos pašalinus, pakeitus, įrašius naujus dokumentus vietoje senų, ypač daug žalos gali atnešti išpirkos reikalaujantys virusai, užkoduojantys visus dokumentus kompiuteryje. Laikmenos paprasčiausiai gali sugesti dėl netinkamų sąlygų, žaibo ar elektros tinklo gedimų sukeltų įtampos šuolių.

Kopijuoti duomenis reikia būtinai į kitą įrenginį, kitą laikmeną, o kopijas laikyti atskirai nuo originalų. Pavyzdžiui, adresinę ar nuotraukas iš išmaniojo telefono galima kopijuoti į kompiuterį ar saugyklą internete. Svarbius dokumentus iš kompiuterio kopijuokite į interneto saugyklą, atmintuką ar kitą keičiamą laikmeną.

Labai patogu, kai svarbūs duomenys kopijuojami į kurią nors saugyklą internete, dažnai vadinamą debesų saugykla. Tokios laikmenos tikrai nepamesi ir nesugadinsi, o duomenų saugumu joje rūpinasi labai rimtos IT bendrovės. Galima tiesiog susieti kompiuterio aplanką su tokia debesų saugykla ir visi pakeitimai bus nukopijuoti automatiškai.

Visi „Google“ pašto vartotojai gali naudotis talpiu „Google disku“, jame laikyti savo dokumentų ir nuotraukų kopijas. „Android“ sistemos išmanieji įrenginiai būna iškart susieti su juo.

Daugiau debesų saugyklų paminėta šiame straipsnyje.

Pasikartokime

Šiame skyrelyje sužinojote:

• duomenys paprastai turi didesnę vertę nei pats įrenginys;
• duomenis išsaugoti galima darant jų atsargines kopijas;
• duomenis sugadinti gali kompiuterių virusai;
• nepalikite duomenų išmetamuose įrenginiuose bei laikmenose;
• galima ir reikia apsisaugoti nuo žalingų programų;
• kiekviename įrenginyje turi veikti atnaujinama antivirusinė programa;
• atsargines kopijas laikyti reikia kitoje laikmenoje ar įrenginyje;
• patogiausia duomenų kopijas laikyti debesų saugyklose.

4. Pasitikrinkite žinias.