Saugus elgesys internete

1. Saugus elgesys socialiniuose tinkluose.

Socialiniuose tinkluose žmonės bendrauja, buriasi į bendruomenes, dalijasi informacija lygiai taip pat, kaip realiame gyvenime. Užsiregistravę socialinių tinklų vartotojai gali įkelti nuotraukas ar vaizdo įrašus, skelbti informaciją apie pomėgius ar rašyti savo tinklaraštį, vertinti ir komentuoti kitų vartotojų įrašus, jungtis į interesų grupes. Visa tai sukuria bendrumo su kitais žmonėmis, jų pripažinimo pojūtį.

Socialiniu tinklu „Facebook“ (ar tiesiog feisbuku) Lietuvoje naudojasi daugiau kaip 1,5 milijono šalies gyventojų. Tai - populiariausias socialinis tinklas mūsų šalyje, kurį čia mėgsta labiau vyresni asmenys. Feisbuko vartotojai savo paskyrose gali pateikti nemažai informacijos apie save, - ne tik vardą ir pavardę, bet ir daugiau gyvenimo faktų - gimtąjį miestą, adresą, mokyklą, kurią baigė, darbovietę ir pan. Kokią papildomą informaciją skelbti - tai vartotojo asmeninis pasirinkimas. Nuotrauka taip pat nebūtina.

Lietuvoje taip pat populiarūs socialiniai tinklai „Youtube“, „Instagram“, „LinkedIn“ ir kt.

Tokios plačios galimybės, kai jos netinkamai naudojamos, be abejo, gali sukelti įvairias grėsmes. Jūsų paskyroje skelbiama informacija gali patekti ne tiems asmenims, kuriems ji skirta ar net piktavaliams.

Feisbuke kitus vartotojus galima priimti į draugus, ir tada ne tik su jais keisitės informacija, bet ir su jums nepažįstamais šių draugų draugais, tarp kurių gali pasitaikyti ir visai niekam nežinomų ar suklastotų paskyrų vartotojų. Lygiai tas pats atsitiktų ir jei jūs priimtumėte į draugus kokį nors nepažįstamąjį, jis įgytų galimybę matyti kitus jūsų draugus ir jiems skelbti savo informaciją.

Todėl socialiniuose tinkluose:

• prieš skelbdami bet kokią informaciją, gerai pagalvokite;
• apribokite ratą vartotojų, kurie mato jūsų informaciją;
• nepriimkite į savo draugus nepažįstamųjų;
• sugrupuokite draugus į patikimus ir mažiau patikimus, jiems nustatykite skirtingas teises matyti jūsų informaciją;
• pasitikrinkite, kokią informaciją kiti vartotojai mato jūsų paskyroje.

Susikūrus bet kurio socialinio tinklo paskyrą, reikia rūpestingai nustatyti savo paskyros privatumo parinktis.

Kaip naudotis feisbuku ir kokias privatumo parinktis nustatyti, rasite pamokėlėje „Išmokite saugiai naudotis socialiniu tinklu „Facebook“!“

Kas negerai šiame paveikslėlyje?

Kaip supratote, labai neatsargu skelbti tokią informaciją, kuria galėtų pasinaudoti piktavaliai. Spaudoje dažnai pasirodo pranešimų apie vagystes pasinaudojus informacija, aptikta socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui,

Nepilnamečiui klaipėdiečiui socialiniame tinkle paskelbus apie išvykimą iš buto, vagys įsibrovė į jo tėvo butą ir pavogė nemažai daiktų.

Kitas pavojus, kuris kyla ypač nepilnamečiams socialinių tinklų vartotojams, tai agresyvūs, bendraamžiais apsimetantys, neteisėtą prekybą vykdantys, bandantys įtraukti į nusikaltimus ir pan. asmenys. Savaime tokių piktavalių asmenų internete nėra daugiau nei realiame gyvenime, tiesiog socialiniuose tinkluose lengviau susisiekti su nepažįstamais vartotojais ir išlikti anonimu.

Siekiant apsaugoti vaikus, dauguma socialinių tinklų reikalauja, kad vartotojai būtų bent 13 metų amžiaus, tačiau kai kurie tėvai paskyras sukuria netgi kūdikiams ir viešai skelbia jų gyvenimo smulkmenas. Paaugliai socialiniuose tinkluose susipažįsta su įvairiais žmonėmis ir gali būti įvairiai jų paveikti, kviečiami susitikti ir pan., labai dažnai susiduria su netinkamu nepilnamečiams turiniu. Čia nepadės jokie tėvų priekaištai, nei draudimai naudotis internetu, nei griežta tėvų kontrolė. Vienintelis būdas – abipusis vaikų ir tėvų pasitikėjimas, kai vaikai dalijasi su tėvais savo atradimais internete, o tėvai pataria sudėtingose situacijose.

Kas turėtų būti leidžiama vaikams internete, ir kaip jie turėtų susitarti su tėvais, galite sužinoti čia.

Ar žinote, kad internete paskelbta informacija bematant paplinta ir jos praktiškai nebegalima visiškai pašalinti? Informaciją platina patys vartotojai, ją renka robotai, daromos archyvinės interneto kopijos.

Kai kuriuose socialiniuose tinkluose paskelbtų nuotraukų negalima visiškai pašalinti, žinantys jų adresą galės jas matyti visą laiką.

Skelbiami atvaizdai turi būti etiški, gauti sutikimai iš visų juose vaizduojamų asmenų ir nepilnamečių tėvų ar globėjų. Pagalvokite, ar skelbdami nuotrauką nepažeisite kieno nors teisių ar privatumo.

Bendraukime etiškai

Internete galioja tos pačios bendravimo taisyklės, kaip ir realiame gyvenime. Pašnekovą reikia gerbti, tuomet galite tikėtis ir atsakomosios pagarbos. Dar pačioje interneto pradžioje buvo sukurtos neformalios tinklo etiketo taisyklės („Netiquette), per tą laiką jos gerokai keitėsi.

Pagrindinės bendravimo taisyklės yra tokios:

• gerbkite kitus;
• elkitės etiškai;
• taupykite kitų žmonių laiką;
• valdykite savo jausmus, nesivelkite į ginčus ir jų nekurstykite;
• nepiktnaudžiaukite savo teisėmis ir būkite atlaidūs suklydusiems.

Pavyzdžiui, gavus įžeidžiančią žinutę, nereikėtų skatinti konflikto, - geriausia būtų į ją neatsakyti ir viešai nereaguoti. Kiekviename socialiniame tinkle yra galimybė patiems užblokuoti nepatinkamus vartotojus, o jei to nepakanka, kreiptis į to tinklo administratorius.

Keisdamiesi informacija, vaizdais ir įrašais, nepamirškite jų autorių teisių apsaugos. Ne viską, ką aptinkate internete, galima kopijuoti ir platinti, nebent toks leidimas svetainėje būtų aiškiai nurodytas. Praktiškai bet kuri informacija internete (tekstai, nuotraukos, vaizdo ir muzikos įrašai, programos, duomenys, knygos ir kt.) yra autorinis kūrinys, kurį nuo neteisėto naudojimo saugo įstatyminė autorių teisių apsauga.

Daugiau apie tinkamą bendravimą internete sužinosite pamokėlėje.

Kur kreiptis?

Lietuvos įstatymai draudžia skelbti bet kokią pornografinio pobūdžio, neapykantą ir diskriminaciją kurstančią informaciją. Susidūrę su žalinga informacija internete, praneškite apie ją atsakingoms institucijoms. Tai galite padaryti čia: https://svarusinternetas.lt. Pranešimus galima pateikti anonimiškai.

Vaikai internete susidūrę su patyčiomis ar netinkama informacija gali kreiptis į „Vaikų liniją“ telefonu 116111.

Jei įdomu, susipažinkite su pamokėle „Vaikų apsauga nuo interneto grėsmių“.

Pasikartokime

Šiame skyrelyje sužinojote:

• socialiniuose tinkluose svarbu elgtis saugiai, tinkamai rūpintis savo privatumu;
• galima ir reikia nustatyti, kas matys jūsų skelbiamą informaciją;
• paskelbus informaciją internete jos greičiausiai nepavyks visiškai pašalinti;
• nepažįstamus vartotojus reikia atskirti nuo draugų ir suteikti jiems mažesnes teises;
• skelbiant žmonių atvaizdus reikia gauti jų sutikimą;
• skelbiamas turinys turi būti tinkamas, nepažeidžiantis teisės aktų;
• pastebėję internete žalingą informaciją, praneškite svarusinternetas.lt;
• vaikai internete nuo pavojų saugomi ne draudžiant ir baudžiant, bet atvirai kalbantis;
• ir svarbiausia, - prieš skelbiant bet kokią informaciją, būtina gerai pagalvoti!

2. Kaip apsisaugoti nuo sukčių ir melagingos informacijos?

Dažnai atrodo, kad melaginga informacija, melagingos naujienos (melagienos) internetu plinta dar greičiau nei tikros žinios. Kai kuriose svetainėse, ypač socialiniuose tinkluose susidaro tarsi informaciniai burbulai, kuriuose vartotojai keičiasi netikra informacija ir neįsileidžia tikrovės. Ypač daug melagienų pasklinda svarbių valstybės ar pasaulio politinių įvykių metu, - prieš rinkimus, referendumus, tarptautinių sutarčių sudarymo išvakarėse, - taip dažniausiai priešiškos nedemokratinės valstybės stengiasi viena ar kita kryptimi paveikti kitų valstybių viešąją ar atskirų piliečių nuomonę.

Socialiniuose tinkluose melagienoms platinti dažnai būna sukurta netikrų paskyrų, kurios viena kitą cituodamos ir pritardamos kuria patikimų žinių įspūdį. Nėra labai sunku atskirti tikrą informaciją nuo melagingos, tereikia patikrinti jos autorių ir šaltinių reputaciją, įsitikinti, kad patikima žiniasklaida skelbia tą patį.

Būtinai susipažinkite su 12 kritinio mąstymo patarimų. Paspauskite korteles ir pamatysite patarimų kitose jų pusėse.

Gal dabar bus įdomu pasitikrinti savo kritinio mąstymo žinias?

Socialinė inžinerija

Pasitelkdami melagingą informaciją, interneto sukčiai bando manipuliuoti žmonėmis ir priversti juos neatsargiai elgtis. Pavyzdžiui, atskleisti savo slaptažodį, persiųsti slaptą dokumentą ar tiesiog sumokėti pinigų. Norint valdyti žmones, svarbu ne tiek technologijos, kiek žinios apie žmonių psichologiją. Tokie veiksmai bendrai vadinami socialine inžinerija.

Piktadariai dažnai veikia kaip mūsų telefoniniai sukčiai, duomenis išgaudami pagal tam tikrą sugalvotą scenarijų ir turėdami pradinių žinių (vardą, amžių, adresą ir pan.), apsimesdami kitais asmenimis (banko, socialinės įstaigos atstovais), pasinaudodami smalsumu, noru uždirbti, kitomis žmogiškomis savybėmis (kaip skelbia viena IT patarlė, „jei vartotojas turės rinktis tarp saugumo ir šokančių paršiukų, jis visada pasirinks šokančius paršiukus“).

Internete kartais galite susidurti su ryškiais pranešimais, skelbiančiais, kad laimėjote kokioje nors loterijoje. Tai dažniausiai elektroninių sukčių spąstai, kad susivilioję prizais vartotojai užsuktų į virusais užkrėstas svetaines, įvestų savo asmens duomenis, nurodytų elektroninį paštą ar banko sąskaitos numerį. Vėliau ši informacija gali būti panaudota piktavališkiems kėslams.

Elektroniniu paštu taip pat galite gauti panašių pranešimų. Apgaulinguose laiškuose dažnai prašoma pateikti savo banko sąskaitos numerį, į kurią žadama pervesti pinigų, ar kitokią asmeninę informaciją. Nesusigundykite viliojančiais internetiniais laimėjimais ir lengvu uždarbiu! Nekreipkite dėmesio į tokio pobūdžio reklaminius pranešimus, o nepageidaujamus laiškus iškart pašalinkite.

Prašome pažiūrėti vaizdo įrašą, kaip apsisaugoti nuo duomenų išviliojimo.

Atminkite, jokie bankai, jokios valstybinės įstaigos niekada nereikalauja slaptažodžių ir kitos konfidencialios informacijos pateikti elektroniniu paštu ar telefonu. Jei kyla įtarimas, paskambinkite tos įstaigos darbuotojams oficialioje jos svetainėje pateiktu numeriu.

Daugelis iš mūsų gauna apgaulingų ar nepageidaujamų laiškų, kuriuose siūloma įsigyti prekių ar paslaugų, nors šios informacijos nesame užsisakę. Kaip manote, iš kur siuntėjai sužinojo jūsų elektroninį adresą? Greičiausiai dalyvavote internetinėje loterijoje, žaidime, o gal tiesiog nepažįstamieji prie parduotuvės paprašė užpildyti anketas, kuriose nurodėte ir savo adresą. Po to jūsų adresas gali tapti preke, einančia iš rankų į rankas.

Įdomu: svetainėje https://haveibeenpwned.com/ galite pasitikrinti, ar jūsų elektroninis paštas saugus, ar kada nors nebuvo atskleistas jo prisijungimo slaptažodis. Neišsigąskite, jei po to įvykio pakeitėte slaptažodį, jūsų paštas saugus.

Kitame vaizdo įraše pasakojama, kaip sumažinti gaunamų nepageidaujamų laiškų.

Atskirai reiktų paminėti grandininius laiškus, tai tokie laiškai, kur siuntėjas primygtinai prašo juos persiųsti kuo daugiau gavėjų. Tai gali būti ir visai nekalto turinio laiškas, - gražios nuotraukos, palinkėjimai, Rytų išmintis ir pan. Pradinis siuntėjas tiesiog mėgaujasi tuo, kad yra svarbus, privertė tiek daug žmonių vykdyti savo valią, gaišti laiką ir trikdyti pašto darbą. Bet yra ir apgaulingų laiškų, kuriuose prašoma pagalbos, vaistų, gąsdinama įvairiais prasimanymais, skleidžiama melaginga informacija.

Stabdykite grandininius laiškus – neplatinkite jokių laiškų, kuriuose reikalaujama persiųsti juos visiems savo pažįstamiems!

Pasikartokime

Šiame skyrelyje sužinojote:

• visą internete skelbiamą informaciją būtina vertinti kritiškai;
• patikimos naujienos būna paskelbtos bent keliose žinomose žiniasklaidos priemonėse;
• nereikia dalintis nepatikrinta informacija;
• nebūna laimėjimų loterijose, kuriose nedalyvavote;
• reikia saugotis nepatekti į socialinės inžinerijos pinkles;
• jokios įstaigos telefonu ar e. paštu neprašo atskleisti slaptažodžių;
• nepageidaujamus laiškus galima užblokuoti pašto priemonėmis;
• grandininius laiškus reikia ne persiųsti, o pašalinti.

3. E. paslaugos saugiau.

Iki šiol kalbėjome tik apie prisijungimą prie svetainių su slaptažodžiais. Tačiau ten, kur reikia didesnio saugumo, naudojamos žymiai patikimesnės prisijungimo priemonės, pavyzdžiui, elektroninis ar mobilusis parašas, kurių negalima nei suklastoti, nei pavogus panaudoti. Internetinių bankų vartotojai taip pat gali jungtis prie daugumos tokių saugių svetainių.

Lietuvoje pagrindinė viešųjų paslaugų internetinė svetainė - Elektroniniai valdžios vartai (epaslaugos.lt). Joje galima užsisakyti įvairias pažymas, deklaruoti gyvenamąją vietą, įregistruoti verslą ir atlikti dar daug kitų veiksmų sutaupant savo laiką. Prie „Sodros“ paslaugų prisijungti galima ir svetainėje sodra.lt.

Prisijungti prie e. valdžios svetainės galima per daugelį internetinių bankų, taip pat ir elektroniniu parašu, kuris yra kiekvienoje asmens tapatybės kortelėje ir galioja kelis metus nuo kortelės išdavimo.

Norint naudotis elektroniniu parašu asmens tapatybės kortelėje, reikia kompiuterio, kortelių skaitytuvo bei programinės įrangos. Daugiau sužinosite pažiūrėję vaizdo įrašą Elektroninis parašas jūsų asmens tapatybės kortelėje – kur ir kaip jį pritaikyti?

Dažnai patogiau naudotis mobiliuoju parašu savo telefone. Jį už nedidelį mėnesio mokestį suteikia visi mobiliojo ryšio teikėjai. Turint mobilųjį parašą, galima prisijungti ne tik prie e. valdžios svetainės, bet ir prie savo interneto banko. Plačiau šiame vaizdo įraše Kur naudoti elektroninį parašą?

Daugelyje interneto bankų galima prisijungti išmaniajame telefone turint programėlę „SmartID“. Tai kiek sudėtingiau už mobilųjį parašą. „Youtube“ rasite daug vaizdo įrašų šia tema, pavyzdžiui:

Kaip besijungtume prie suasmenintas paslaugas teikiančių svetainių, baigus darbą jose reikia atsijungti (paspausti svetainėje nuorodą Išeiti, Atsijungti, Logout ir pan.). Tada kiti kompiuterio vartotojai negalės tęsti jose darbo jūsų vardu.

Pirkiniai internetu

Prekes ir paslaugas perkant internetu galima sutaupyti daug laiko, išvengti eilių ir neskubant išsirinkti prekes iš parduotuvių katalogų, palyginti kainas ar paieškoti pirkėjų atsiliepimų. Bene vieninteliai nepatogumai yra pristatymo trukmė ir tai, kad negalima prekės apžiūrėti vietoje. Ir tiesa, atsiskaitant reikia laikytis daugeliui jau įprastų atsargumo taisyklių.

Pagrindinės taisyklės saugiai perkant internetu:

• pirmiausia patikrinkite, ar parduotuvė nurodžiusi adresą, telefoną, kitas priemones susisiekti;
• patikrinkite parduotuvę ar pardavėją, nesusijusiose svetainėse paieškokite pirkėjų atsiliepimų;
• atidžiai perskaitykite parduotuvės taisykles, ypač prekių pristatymo, apmokėjimo bei grąžinimo sąlygas;
• perskaitykite parduotuvės privatumo taisykles, kaip ji tvarkys jūsų asmens duomenis;
• labai maža kaina už žinomų ženklų prekes, neįprastai didelė nuolaida, raginimas pirkti skubiai gali būti apgaulės požymiai;
• interneto ryšys turi būti saugus (svetainės adresas naršyklėje https://), nepatariama pirkti naudojantis viešaisiais kompiuteriais ar viešuoju belaidžiu interneto ryšiu.

Ką daryti negavus prekių, pirktų internetu? Pažiūrėkite šį vaizdo įrašą.

Plačiau apie saugesnį apsipirkimą internetu pamokėlėje.

Pasikartokime

Šiame skyrelyje sužinojote:

• kaip galima prisijungti prie e. valdžios svetainės;
• kur galima panaudoti elektroninį bei mobilų parašą;
• pabaigus darbą būtina atsijungti nuo svetainės;
• prieš perkant e. parduotuvėje reikia patikrinti, ar ji tikra, susipažinti su sąlygomis ir taisyklėmis;
• labai maža žinomų prekių kaina, raginimas skubiai pirkti įspėja apie galimą apgaulę;
• net ir perkant internetu, pirkėjų teises įstatymas gina kaip ir perkant realiose parduotuvėse.

4. Pasitikrinkite žinias.